Ar biologijos pamokos su korepetitoriumi yra tiesiog dar viena mokyklos pamoka? Ne visada. Dažniausiai skiriasi ne pati biologija, o darbo organizavimas: kiek laiko skiriama vienam mokiniui, kaip pasirenkamos užduotys ir kaip aptariamos klaidos.
Mokykla suteikia nuoseklų ugdymo pagrindą, o papildomos biologijos pamokos gali padėti spręsti konkrečius mokymosi sunkumus. Tačiau mokamas užsiėmimas savaime nėra geresnis. Vertę lemia mokymo kokybė, aiškus tikslas ir paties mokinio darbas.
Pažvelkime į praktinius skirtumus, kurie padeda nuspręsti, kokios pagalbos iš tikrųjų reikia.
Mokykloje mokomasi visos programos, papildomai galima susitelkti į konkretų tikslą
Biologijos mokytoja mokykloje organizuoja visos klasės mokymąsi pagal programą. Pamokose svarbūs ne tik faktai, bet ir tyrimai, biologinių reiškinių aiškinimas, duomenų analizė bei pagrįstos išvados. Tai numatyta biologijos bendrojoje programoje.
Todėl būtų netikslu sakyti, kad mokykloje tik mokomasi teorijos, o korepetitorius vienintelis padeda suprasti.
Papildomoje pamokoje galima pasirinkti siauresnį tikslą: išsiaiškinti paveldėjimo užduotis, išmokti skaityti grafikus arba patikrinti, kodėl atsiskaityme nepavyko paaiškinti biologinio proceso. Vienai problemai galima skirti didesnę užsiėmimo dalį.
Svarbu, kad šis tikslas būtų konkretus. „Pasimokyti biologijos“ pasako mažiau nei „savarankiškai išspręsti ir paaiškinti genetinio kryžminimo užduotį“.
Tempas: klasės poreikiai ir vieno mokinio sunkumai
Klasėje biologijos mokytoja derina skirtingus mokinių poreikius. Vieni temą supranta greičiau, kitiems reikia daugiau pavyzdžių ar papildomo paaiškinimo. Mokytoja gali diferencijuoti užduotis ir teikti individualią pagalbą, tačiau pamokos laikas dalijamas visai klasei.
Individualioje papildomoje pamokoje tempą lengviau pritaikyti vienam mokiniui. Jei sunkumų kelia sąvokos, galima prie jų sustoti. Jei pagrindai aiškūs, daugiau laiko skirti sudėtingesnėms užduotims.
Lėtesnis tempas nėra savaiminis privalumas. Jis naudingas tada, kai padeda suprasti, o ne tik ilgiau klausytis paaiškinimo. Taip pat ir greitas sprendimas ne visada rodo tvirtas žinias: kartais mokinys tik atpažįsta jau matytą pavyzdį.
Kas per pamoką dirba: mokytojas ar mokinys?
Svarbus klausimas renkantis papildomas pamokas: kiek užsiėmimo metu pats sprendi, aiškini ir tikrini savo supratimą?
Biologijos korepetitorė gali labai aiškiai parodyti sprendimą. Tačiau jei mokinys tik stebi, dar neaišku, ar panašią užduotį jis atliks savarankiškai.
Naudinga pamoka suteikia progų mokiniui pabandyti prieš gaunant atsakymą. Pavyzdžiui, analizuojant kvėpavimo sistemos schemą galima paprašyti ne tik įvardyti dalis, bet ir paaiškinti oro judėjimą bei dujų apykaitą.
Toks aktyvus darbas gali vykti ir mokykloje, ir su korepetitoriumi. Skirtumas dažnai tas, kiek galimybių mokytojas turi išgirsti konkretaus mokinio paaiškinimą ir pastebėti jo mąstymo eigą.
Grįžtamasis ryšys: ne tik „neteisingai“, bet ir ką daryti toliau
Pažymys parodo bendrą atsiskaitymo rezultatą, tačiau mokymuisi reikia suprasti klaidos priežastį.
Ar neteisingai pavartota sąvoka? Nepastebėtas vienetas? Atsakymas teisingas, bet nepaaiškintas priežasties ir pasekmės ryšys? Kiekvienu atveju reikės kitokio tolesnio darbo.
Papildomose pamokose galima detaliau aptarti vieno mokinio atsakymus ir iškart duoti kitą užduotį patikrinimui. Tai neturėtų apsiriboti klaidų ištaisymu už mokinį.
EEF tyrimų apžvalgoje tikslinis individualus mokymas siejamas su geresniais mokymosi rezultatais, ypač kai pagalba remiasi nustatytais sunkumais, siejasi su įprastomis pamokomis ir stebima pažanga. Tačiau tai bendroji ugdymo įrodymų apžvalga, ne garantija konkrečiam biologijos VBE balui. EEF individualaus mokymo apžvalga.
Individualios ir grupinės papildomos pamokos nėra tas pats
Individualiose pamokose visą darbo eigą galima pritaikyti vienam mokiniui. Tai gali būti aktualu, kai reikia grįžti prie skirtingų ankstesnių temų arba išsamiai nagrinėti asmenines klaidas.
Grupinės papildomos biologijos pamokos turi kitų galimybių: mokiniai gali palyginti sprendimus, išgirsti skirtingus paaiškinimus ir aptarti bendrus sunkumus. Tačiau grupėje tempas ir dėmesys vėl dalijami.
Renkantis verta pasidomėti:
- Ar grupės mokinių pasirengimas ir tikslai panašūs?
- Ar kiekvienas gauna laiko savarankiškai spręsti?
- Kaip tikrinami individualūs atsakymai?
- Ką mokytoja daro, jei vienas mokinys nebespėja?
Vien dalyvių skaičius nepasako, kuri pamoka bus veiksmingesnė. Svarbu, kaip ji organizuojama ir ar tinka tavo poreikiams.
Kaip mokyklos ir papildomas pamokas suderinti?
Pirmiausia verta pasikalbėti su mokyklos biologijos mokytoja: įvardyti neaiškumą, paprašyti konkretaus paaiškinimo ar pasinaudoti siūlomomis konsultacijomis. Korepetitorius nėra būtinas kiekvienam mokiniui.
Jei papildomos pagalbos reikia, į pamoką atsinešk kontrolinio darbą, užduoties sąlygą ir savo bandymą ją išspręsti. Tai padeda pradėti nuo tikro sunkumo, o ne spėjimo, ko nemoki.
Po kelių užsiėmimų pažangą vertink pagal savarankiškumą: ar lengviau seki mokyklos pamoką, tiksliau aiškini procesus ir rečiau kartoji tas pačias klaidas? Platesnį supratimo ugdymą aptariame straipsnyje apie korepetitorės pagalbą mokantis mokyklos programos.
Mokyklos ir papildomos pamokos geriausiai veikia kaip viena kitą papildanti pagalba. Jei ieškai papildomo darbo su biologijos temomis ir praktinėmis užduotimis, susipažink su MokuBio pamokų programa.
https://mokubio.lt/straipsniai/biologijos-pamokos-mokykloje-ir-su-korepetitoriumi/